88 kg svorio metimas. Nuo 83 iki 47 kg sulieknėjusi L. Kazlauskienė išdavė paslaptį: svoris ėmė tirpti

Nutukimas yra didžiulė, labai paplitusi problema mūsų visuomenėje, sukelianti daugybę 88 kg svorio metimas ir net mirtinų ligų, bet, deja, daugybė žmonių nors ir nori, bet nesiryžta keisti savo gyvenimo būdo ir tapti nauju — vikresniu, 88 kg svorio metimas, sveikesniu, gražesniu ir labiau savimi patenkintu žmogumi. Nuo pat vaikystės buvau storas vaikas. Nutukęs buvau ne dėl ligos — kaltas buvo elementarus persivalgymas, nejudrumas ir tingumas. Paauglystėje buvau trumpam suliesėjęs, bet, deja, tada dar neturėjau pakankamai vidinių jėgų ir motyvacijos kontroliuoti save, todėl svoris greit vėl ataugo.

Vėl svorį mesti pradėjau prieš 5 metus, būdamas 24 metų, kai jau labai gerai supratau, kad mano nutukimas yra labai blogas dalykas, gresiantis baisiomis pasekmėmis ateityje, ir toliau neįmanoma taip gyventi. Susiję straipsniai Klaipėdiečio sėkmės istorija: pakeitė mitybą ir tapo verslininku   67 Taigi, svėriau kg.

Minus 20 kg per 100 dienų: Karolinos pokyčiai prasidėjo atsisakius dietų

Turint omenyje, kad man tada buvo tik 24 metai dabar man 29tai iš tiesų kiek baisokas skaičius, ir aš pats tai supratau. Kažkaip man nelabai rūpėjo estetinė šio reikalo pusė — savo grožiui didelės reikšmės niekada per daug neteikiau. Svorį mesti ėmiausi dėl sveikatos ir geresnės savijautos, didesnio fizinio pajėgumo. Elementariai pajutau, kad nutukimas man trukdo gyventi — dusdavau ir pavargdavau nuėjęs didesnį atstumą, lipdamas laiptais, jaučiausi kvailai dėl to, kad fiziškai esu ką reiškia numesti riebalus ne tik už savo bendraamžius, bet netgi kai kuriuos gerokai už mane vyresnius žmones.

Pranešti klaidą

Taip, matyti vikresnius ir judresnius 88 kg svorio metimas mane keturiasdešimtmečius — tai man siaubingai kirto per savivertę. Kitas labai svarbus dalykas — galimos sveikatos problemos. Vis dažniau pradėjau galvoti — aš jaunas, o toks nutukęs, jau dabar man sunku judėti. Kas bus toliau, kai man bus metų? Ar aš iš viso sulauksiu tokio amžiaus?

Būtent tai paskatino mane pradėti mesti svorį. Aišku, svorio metimą pradėjau pakankamai neatsakingai ir avantiūristiškai — ačiū Dievui, kad viską dariau atsargiai, ir atrodo nepakenkiau savo organizmui.

Lieknėjimo istorijos Eglė Tėvų šeimoje visada būdavo 3 valgymai — pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Pietums visada būdavo šiltas maistas, todėl nemanau, kad šeimos mitybos įpročiai įtakojo mano antsvorį.

Šiaip norėčiau pasakyti žmonėms, planuojantiems mesti daug kilogramų, — būtinai pasikonsultuokite su specialistais, nesielkite taip kaip aš, nes galite per neatsargumą pakenkti sau. Vienas didžiausių pavojų mažai judėjusiems žmonėms — per dideliu, organizmui neįprastu krūviu pakenkti širdies veiklai, sąnariams, yra ir kitokių rizikingų dalykų. Būkite atsakingesni už mane, bendraukite su specialistais.

Bet ir netinginiaukite! Taigi, pirmiausiai pradėjau vaikščioti pėsčiomis nemažus atstumus. Iš pradžių didelis ir varginantis atstumas man atrodė km, vėliau — 10 km, o paskui pastebėjau, kad pakankamai nesunkiai nueinu km palyginimui galiu pasakyti, kad dabar 40 km pėsčiomis manęs ypatingai nenuvargina.

Turiu pasakyti, kad nors ir buvo sunku, bet savotiškai malonu — užsidedu ausines, įsijungiu mėgstamą techno ar rusiško popso ritmą, ir einu, dairydamasis po apylinkes. Netgi tas nuovargio jausmas pasirodė savotiškai malonus, nes jis asocijavosi su pergale prieš savo silpnybes, kova už 88 kg svorio metimas save. Organizmas reaguoti pradėjo pakankamai greitai — keli kilogramai dingo jau pirmą savaitę. Buvo karšta metų vasara puikiai pamenu, kad svorio metimą pradėjau birželio 16 dienąvalgiau mažai mėsos, miltinio ir riebaus maisto, stengiausi riebalų deginimo elementas kuo daugiau vaisių, daržovių, sriubų, mišrainių ir kitų lengvai 88 kg svorio metimas produktų.

Kalorijų maiste niekad neskaičiavau, ir neskaičiau jokių internetinių patarimų apie dietas ir maisto derinimą. Paprasčiausiai ėmiau atsižvelgti į organizmo savijautą pavalgius — greit pastebėjau, kad nuo tokio maisto kaip bulvės, kotletai, cepelinai, organizmą apima nelabai maloni apsunkimo ir apsnūdimo būsena ę nesinori judėti, nesinori nieko daryti, norisi tik prisėsti ir pasėdėti.

Tuo tarpu nuo augalinio maisto ir sriubų savijauta absoliučiai kitokia — yra sotumo jausmas, bet nėra deginti riebalus kaupia jėgą apsunkimo, pavalgęs vis tiek jautiesi lengvas, neapsnūdęs. Būtent savo pojūčiais ir pradėjau vadovautis, nes intuicija man sakė, kad vargu, ar jie gali mane apgauti.

Marija, 28 metai

Tai nereiškia, kad atsisakiau mėsos ar kitokio riebesnio maisto, bulvių — tiesiog vartoju jį kitaip. Nežinau, kaip tai patiktų kitiems, bet man tai patinka — ir skanu, ir lengva, ir paprasta, ir neapsunkina organizmo.

Dabar įpratau laikytis auksinės taisyklės — valgyti ne tiek, kiek akys nori, o tiek, kiek pilvas nori. Pajutau skrandyje sotumo jausmą — viskas, sustoju.

Visada bus galimybė paragauti vėliau — ačiū Dievui, Lietuvoje nėra bado kaip kai kuriose Afrikos šalyse, ko jau ko, o maisto pas mus tai tikrai netrūksta. O kontroliuoti save yra naudinga ne tik organizmui, bet tai ir stiprina žmogų morališkai.

Kitas etapas — dviratis. Paauglystėje dažnai važinėdavau dviračiu, bet vėliau, studijuodamas, buvau stipriai dviratį apleidęs, tai irgi prisidėjo prie nutukimo vystymosi.

1. Kartais net labai drastiškų, kenkiančių sveikatai.
2. Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį - DELFI Sveikata

Taigi, vieną vasaros dieną nutariau, kad dviračiui gana gulėti sandėliuke, ir ištraukiau jį į dienos šviesą. Pirmą kartą nuvažiavau apie 30 km — galiu 88 kg svorio metimas, kad iš pradžių tai man pasirodė daugoka palyginimui galiu pasakyti, kad dabar su dviračiu nesunkiai nuvažiuoju km ir netgi daugiau.

Nuo 83 iki 47 kg sulieknėjusi L. Kazlauskienė išdavė paslaptį: svoris ėmė tirpti

Bet pirmą kartą toks atstumas man pasirodė gerokai per didelis — kelis kartus teko sustoti pailsėti, varytis dviratį pėsčiomis 88 kg svorio metimas jau minėjau, diena buvo labai karštabet, ačiū Dievui, atstumą įveikiau be nemalonių nuotykių. Galiu patarti — pradėkite nuo mažesnių atstumų, nekartokite mano klaidos.

Aišku, vėliau, kai svoris nukris ir organizmas įpras, gal bus nesunku nuvažiuoti ir 70, ir gal net km, bet iš pradžių negalima užsigriebti per didelių tikslų, tai gali būti netgi pavojinga. Žinau, kad specialistai už mano tokį pirmą pasivažinėjimą mane labai stipriai sukritikuotų.

Na, bet klaidos tam ir daromos, kad paskui pasimokytume iš jų, ar netgi galėtume patarti kitiems, kad jie pasimokytų iš svetimų klaidų. Vėliau pradėjau 88 kg svorio metimas dažniau, kiek mažesniais atstumais nei pirmą kartą — iš pradžių po km, vėliau palaipsniui vis daugiau, po km. Supratau, kad svarbiausia yra neprievartauti savęs, nesistengti kažko daryti per jėgą — tiesiog pats organizmas jautė, kiek galiu nuvažiuoti. Palaipsniui pats pajutau, kad galiu nuvažiuoti vis daugiau ir daugiau.

Svoris pradėjo kristi dar efektyviau — daug greičiau, nei vaikščiojant pėsčiomis. Palyginus svorį prieš išvažiuojant ir sugrįžus namo, skirtumas siekė kartais netgi apie 2 kg. Aišku, pavalgius jis vėl išauga, bet tikrai ne tiek, kiek buvo. Be abejo, labai svarbus dalykas — karštą vasaros dieną pasiimti ką nors atsigerti, arba turėti bent porą eurų, kad būtų galima ką nors nusipirkti pakeliui. Karštą vasaros dieną prarasti daug skysčių yra labai nesveika patarčiau pasiskaityti internete apie dehidrataciją ir galimas jos pasekmes.

Kaip jau minėjau, birželio mėnesį svėriau kg, o rugsėjį — jau kg. Aišku, visai neblogai, bet tai buvo tik pati pradžia.

Nuorodos kopijavimas

Užsibrėžiau tikslą numesti svorį bent jau iki 87 kg, kadangi mano ūgis yra 1,88 m, ir pritaikęs daugeliui žinomą formulę svoris, padalintas iš ūgio, pakelto kvadratu, rezultatas turi būti ne didesnis už 25 ir ne mažesnis už 18,5 išsiaiškinau, kad maksimalus mano galimas svoris gali būti 88 kg. Rudenį dėl didesnio užimtumo ir prastesnių orų svorio metimas kiek sulėtėjo, bet nesustojo.

Artėjant žiemai, pradėjau vaikščioti į sporto klubą — kilnojau svarmenis, dariau intensyvų kardio ant bėgimo takelio arba ant dviračio treniruoklio. Nuo svarmenų kilnojimo svoris nekrenta, tiesiog norėjau kiek patreniruoti raumenis, kurie mano, nutukusio ir anksčiau nesportavusio žmogaus, 88 kg svorio metimas ypatingai stiprūs.

Sportas: nuo 6 savaitės, po 3 kartus. Nuo 9 savaitės, pratimai raumenims. Monika kreipėsi į mane norėdama numesti svorio, tačiau ji nei sportavo, nei sveikai maitinosi. Pakeitus mityba Monika sėkmingai metė svorį ir po 6 savaičių ryžosi pirmom savo treniruotėm.

Bėgimo takelis ir dviračio treniruoklis padėjo toliau efektyviai deginti lašinius, nors turiu pasakyti, kad vaikščiojimas į klubą man patiko mažiau, nei važinėjimas dviračiu — tiesiog man atrodė kiek monotoniška visą laiką minant treniruoklį matyti tą pačią sieną ar vaidą pro langą, o man daug labiau patinka pasižvalgyti po apylinkes, nuvažiuoti kur nors, kur anksčiau nesu buvęs tai ne tik svorio metimas, bet ir pakankamai įdomus akiračio plėtimas.

Na, bet jeigu reikia, vadinasi, reikia. Aišku, žiemą taip pat stengiausi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis. Iki tol gyvenime nesugebėjau padaryti nė vieno prisitraukimo, todėl man jau tai buvo nemažas tarpinis pasiekimas.

Gegužę svėriau apie kg.

Nuo gegužės mėnesio vėl pradėjau intensyviai važinėti dviračiu. Tų metų vasarą nedirbau, turėjau daug laisvo laiko, darbo ieškoti planavau tik rudenį, ir todėl nutariau visą vasarą paskirti galutiniam svorio numetimui, kaip aš tai pusiau juokais pavadinau, atgimimui.

Grįžęs namo, internete išmatuodavau nuvažiuotą atstumą, ir fiksuodavau mobilaus telefono kalendoriuje — kokiomis vietovėmis važiavau, ir kokį atstumą nuvažiavau. Tą vasarą, jei labai neklystu, nuvažiavau apie km vien liepos mėnesį, kuris buvo rekordinis, nuvažiavau apie km.

Ir štai, pagaliau atėjo ta 88 kg svorio metimas laukta diena, kurią galėjau apibraukti kalendoriuje raudonai ir atšvęsti su petardomis!!! Taigi, tapau normalaus svorio — pagaliau tai, ko taip ilgai laukiau, norėjau ir įdėjau tiek pastangų! Rugpjūčio pabaigoje svoris pasiekė 83 kg, ir tada nutariau, kad jau užtenka.

Savo ąjį gimtadienį sutikau būdamas normalaus svorio, lieknas, žymiai vikresnis ir fiziškai pajėgesnis, nei buvau vos prieš pusantrų metų.

KAIP NUMESTI SVORIO? 5 paslaptys iš Los Andželo grožio mokyklos…

Svorio metimas užtruko 13 su 88 kg svorio metimas mėnesio nuo m. Nieko neįtikėtino. Kai pats tai padariau, manęs tai dabar absoliučiai nestebina. Teigiamą poveikį pajutau dar mesdamas svorį — tapo žymiai 88 kg svorio metimas judėti, lakstyti, padidėjo ištvermė ir fizinis pajėgumas.

Niekada nesigailiu dėl to, ką padariau — ko gero, tai vienas iš protingiausių ir geriausių 88 kg svorio metimas mano ligšioliniame gyvenime. Labai tikiuosi ateityje nesugadinti pasiekto rezultato, ir visada 88 kg svorio metimas turėti omenyje, kad sugadinti jį labai lengva.

Jokiu būdu pic kūnas plonas pamiršti, kad numetus daug svorio, yra rizika labai greit vėl priaugti lašinių. Žmonės dažnai daro tokią klaidą — numeta svorį, ir vėl grįžta prie ankstesnių įpročių. Reikia suprasti, kad norint išlaikyti pasiektą rezultatą, reikia pakeisti gyvenimo būdą, ko gero, netgi visam gyvenimui. Gerai tai supratau, todėl gyvenimo būdą pakeičiau, ir dabartinis gyvenimo būdas man žymiai labiau patinka nei ankstesnis.

Dabar mano organizmas taip įpratęs prie judėjimo, kad laisvalaikiu negaliu ilgai 88 kg svorio metimas prie kompiuterio ar televizoriaus — norisi eiti, judėti, kažką daryti, jei nėra galimybės — tai nors pavaikščioti pašalinti riebalų dėmę atgal vietoje.

Buvau truputį atpalaidavęs vadžias metais — pats kaltas, aptingau, ir svoris palaipsniui, po truputį ėmė artėti link kilogramų, bet laiku susiėmiau ir sumažinau svorį iki reikalingos, normalios ribos vėl. Šiuo metu sveriu 87 kg — truputį žemiau nei raudona linija, bet turiu tikslą sumažinti svorį bent pora kilogramų.

Laisvalaikiu daug vaikštau pėsčiomis turėdamas daugiau laisvo laiko, nueinu ir apie 40 kmlabai daug važinėju dviračiu nesunkiai nuvažiuoju apie km.

Atkaklus apsaugininkas papasakojo, kaip numetė 43 kilogramus

Didelis pliusas yra tai, kad dirbu ne sėdimą darbą. Dirbu apsaugos darbuotoju taip taip, čia aš, tų pačių straipsnių apie antros pusės paieškas autorius — sveiki, kas pasiilgote! Į darbą esant geram orui apie 15 kilometrų taip pat važiuoju ne viešuoju transportu, o dviračiu.

Alfa Pramogos Alfa. Galiausiai mergina ėmė jaustis vis blogiau ir fiziškai, ir psichologiškai — iš gėdos dėl svorio pokyčių atidėliojo savo svajones ir grimzdo į neviltį.

Laisvalaikio pasivaikščiojimai ir pasivažinėjimai turi labai didelę naudą ne tik svorio metimo ir sveikatingumo, bet ir kitomis prasmėmis — didžiąją dalį Vilniaus miesto bei aplinkinių Vilniaus krašto rajonų nuo Ignalinos iki Šalčininkų žinau beveik kaip penkis pirštus, o pamatyti ką nors nauja, pasidairyti po apylinkes juk tai visada įdomu.

Nuo persivalgymo jau senai save atpratinau — net nereikia prisiversti, stabdyti savęs, nes įprotis sustoti, vos pajutus sotumo jausmą, jau giliai įsišaknijo mano pasąmonėje. Dalykai, kuriuos dar turėčiau padaryti — atsikratyti potraukio saldumynams ir padirbėti su raumenimis, dažniau pakilnoti svarmenis.